Asocijuoti Partneriai

Stepnicos miesto įstaiga ir savivaldybė (Lenkija)

Stepnicos savivaldybė ir miestas, tai labai spalvingas 294 km2 plotas, esantis Vakarų Pamario vaivadijos šiaurės – vakarų dalyje, ties Štetino mariomis. 39,8% paviršiaus sudaro vandenys, 30% miškai ir 30,2% ariamieji plotai, šlapžemės ir durpynai.

Savivaldybėje gyvena beveik 5.000 gyventojų. Daug darbo vietų siūlo vietos ūkiniai subjektai bei netoliese esantis Goleniovski pramonės parkas. Geria veikia švietimas pagrindiniame lygmenyje. Miestas žinomas dėl komercinio ir žvejybos uosto bei nuostabių marių buriavimui.

Stepnicos savivaldybė, tai visų pirma nepaprastos sąlygos ir gamtos turtingumas. Daugiau nei 90% šios savivaldybės paviršiaus įtraukta į Europos ekologinio tinklą Natura 2000. Būtent čia galima sutikti daugiausia Lenkijoje laisvėje gyvenančių laukinių Lenkijos arkliukų ir Škotijos aukštumų karvių, kurios yra jau nebegyvenančių taurų palikuonimis. Šie gyvūnai gyvena Štetino marių parko teritorijoje.

Goleniovski giriai priklausantys miškai garsūs dėl žvėrių gausumo, o visa savivaldybės teritorija, tai daugiau nei 150 paukščių rūšių karalystė su neginčijamu valdovu jūriniu ereliu.

Dėl geros rekreacinės infrastruktūros Stepnicos savivaldybė, tai vis dažniau buriuotojų (prieplaukos), žvejų ir plaukimo baidarėmis mėgėjų (Štetino marios ir upė Govienica), pėsčiųjų ir dviračių žygių mėgėjų, miško gėrybių rinkėjų ir medžiotojų pasirenkama vieta aktyviam poilsiui. Tradiciškai poilsiaujantiems traukos taškas yra laukiniai pliažai bei gerai sutvarkytas smėlingas miesto pliažas Stepnicoje, 2002 metais apdovanotas „Žydraja vėliavaˮ. Atskirai reikia paminėti puikias sąlygas plaukiojimui burlentėmis ir banglentėmis. Lankytinoms vietoms priklauso: apžvalgos bokštas ant moreninės kalvos Zielončine ar Chelminek sala Štetino mariose.

Mažai išlikę paminklų po karinių konfliktų, bet įdomūs yra šie: XVIII a. Šv. Jaceko bažnyčia, taip pat XVIII a. amžina girininko trobelė su ūkio pastatais ar XIX a. neogotikinė bažnyčia Žarnovo kaime.

Kasmet savivaldybės kultūros centro organizuojama gausybė renginių ir kultūrinis bei švietimo aktyvumas kiekvienais metais pritraukia vis daug lankytojų ir gyventojų, kurie yra susidomėję aktyviu ir kūrybišku laisvalaikiu.

Sėkmingai veikianti Stepnicos miesto įstaiga ir savivaldybė skatina vis didesnį socialinį aktyvumą, o tai atsispindi daugeliu įgyvendintų projektų panaudojant ES lėšas.

Vienas iš tokių projektų yra būtent CICPA, tai yra „Bendros iniciatyvos saugomuose plotuose”.

Volinski nacionalinis parkas (Lenkija)

Volinski nacionalinis parkas įkurtas 1960 metais, čia saugoma didžiausia Lenkijos sala – Volin (Vakarų Pamario vaivadija). Ypatingos parko vertybės: gražiausia uolėto skardžio Lenkijoje atkarpa, gerai išsilaikę bukų miškai, unikali Svina salos delta, Baltijos vandenų pakrantės juosta. Iki 1996 metų parkas sudarė 4691 ha plotą, kuomet pavyko į jo ribas įtraukti 1 Baltijos vandenų jūrmylę, Svina atvirkštinės deltos salyną kartu su supančiais Štetino marių vandenimis. Nuo to momento Volinski nacionalinis parkas tapo pirmu Lenkijoje jūriniu parku. Dabar parko paviršius siekia 10937 ha, iš jų miško ekosistemos užima 4648,53 ha ( 42,50% parko paviršiaus), vandens ekosistemos 4681,41 ha (42,80%) ir sausumos ne miško ekosistemos 1607,46 ha (14,70%). Ypatinga apsauga apimti plotai, kurių bendras paviršius 498,72 ha (4,56%).

Volinski nacionalinis parkas veikia pagal 2004-04-16 gamtos apsaugos įstatymą su vėlesniais pakeitimais. Tai valstybinis juridinis asmuo. Pagrindinis Volinski nacionalinio parko tikslas yra „biologinės įvairovės, išteklių, negyvos gamtos komponentų ir tvarinių bei kraštovaizdžio vertybių išsaugojimas, teisingo gamtos išteklių ir komponentų kiekio sugrąžinimas bei suniokotų gamtos buveinių, augalų, gyvūnų ar grybų buveinių atkūrimasˮ jo veiklos teritorijoje. Esminė parko veiklos sritis yra ploto „perdavimas moksliniams, švietimo, kultūros, turizmo, poilsio ir sporto tikslams tokiu būdu, kad nacionaliniame parke nebūtų daroma neigiama įtakai gamtaiˮ.

Nuo pat savo veiklos pradžios, t.y. 1960-03-03, Volinski nacionalinis parkas įgyvendino daugybę gamtinių projektų, tarp jų skirtų vietos bendruomenei, finansuojamų iš daugelio išorinių šaltinių. Iki šiol Volinski nacionalinis parkas įgyvendinimo 23 projektus, finansuojamus iš Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondo, tame tarpe laiptų statyba į Kavča Gura – pajūrio klifą, kurio aukštis 62 m v. j. l. ribose su Międzyzdroje. Volinski nacionalinis parkas įgyvendino projektą pagal INTERREG programą, kurio esmė garsinių vadovų sudarymas – interaktyvi Gamtos muziejaus lankymo sistema bei VNP stumbrų parodos aptvaras. Volinski nacionalinis parkas įdarbina kvalifikuotus darbuotojus, turinčius patirtį sudarant, įgyvendinant ir rengiant ataskaitą už atitinkamas projektines veiklas.

Kasmet Volinski nacionalinis parkas aktyviai dalyvauja renginiuose, kuriuos organizuoja vietos mokyklos bendradarbiaudamos su kaimyninėmis savivaldybėmis. Prisijungiame prie Kalėdų iškylų, Žemės dienos paminėjimo bei kasmetinio bėgimo lajų takais. Dažnai vesdami pamokas apie gamtą, svečiuojamės vietos mokyklose ir darželiuose. Organizuojame konkursus apie gamtą, fotografijos konkursus, skirtus būtent mūsų mokyklų mokiniams.

Pastaraisiais metais VNP sėkmingai įgyvendino švietimo projektus, finansuojamus įmonės GAZ-SYSTEM S.A. Pradėjome nuo kiekvieną savaitę skaitomų paskaitų pavadinimu „Turtų salaˮ, skirtų suaugusiems ir mokykliniam jaunimui. Paskaitos skirtos gamtos tematikai, o kiekviena paskaita buvo skaitoma savo srities eksperto. Paskaitas suorganizavome du kartus.

Paskui organizavome literatūros konkursą, o po metų fotografijos konkursą vietos mokykliniam jaunimui. Panaudojant atsiųstus darbus išleistas kalendorius. Vedame švietimo seminarus paremtus darbu su mikroskopu bei parengėme parodą apie VNP vabzdžius, kurios metu vyko etimologiniai seminarai.

Taip pat suorganizavome teminių susitikimų ciklą Międzyzdroje pliaže, kurio tikslas buvo Volinski nacionalinio parko vertybių ir jo apsaugos sąlygų viešinimas, žinių apie aplinkos apsaugą plėtimas bei jautrumo gamtos grožiui bei atsakomybės už aplinkos apsaugą tarp projekto gavėjų didinimas.

Projekto įgyvendinimas švietimo – viešinimo stendo forma pliaže turėjo tikslą per edukacinius ir sportinius žaidimus bei žinių apie VNP priartinimą in situ tiesiogiai integruoti parko darbuotojus su turistais ir jaunimu.

Karklės bendruomenių asociacija (Lietuva)

Karklės bendruomenės asociacija yra vietos viešoji organizacija, jos veikla paremta demokratija ir savanorišku žmonių susibūrimu, kurių pagrindinis tikslas yra Karklės ir jos apylinkių gyvenamosios erdvės viešinimas bei vietos gyventojų interesų atstovavimas ir apsauga.

Karklė yra Klaipėdos rajone, Kretingalės apskrityje, prie Baltijos jūros. Karklė kartu su artimiausia aplinka užima Pajūrio regioninį parką. Karklėje ir jos apylinkėje gyvena apie 350 žmonių.

Karklės bendruomenių asociacija skatina vietos valdžią kreipti dėmesį į problemas susijusias su transportu, keliais ir aprūpinimu vandeniu, ekologija, viešųjų poilsio zonų priežiūra, rūpinimusi bendra kaimo infrastruktūra, vietos istorinių objektų priežiūra ir sklandžiu lankytojų aptarnavimu. Vietos bendruomenės iniciatyvos dėka ir dėl jos aktyvaus dalyvavimo, parengta Karklės ir jos apylinkių raidos ir tvarkymo idėja, išleista „Karklės atlasoˮ forma.

Karklės bendruomenių asociacija inicijuoja ir organizuoja kultūrinius ir sporto renginius gyventojams, siekiant skatinti gerus kaimyninius santykius ir ryšius. „Menkinėsˮ festivalis jau tapo pajūrio bendruomenės tradicija, yra palankus vietos etnografiniam ir kulinariniam paveldui. Kiekvienais metais organizuojami renginiai vietos vaikams ir jaunimui bei koncertai kartu su Karklės bažnyčia. Asociacija organizuoja ir kitas dideles iškilmes, sporto užsiėmimus vietos gyventojams, aplinkos tvarkymo kampanijas. Suplanuota „bendruomenės namųˮ statyba, kuri bus įgyvendinta rekonstruojant seną žvejybos ūkį Karklėje. Dalyvausime Karklės bažnyčios atstatyme, nes tai vietos žmonėms padės labiau susitelkti ties tvariu gyvenimu, kaimynyste ir poilsiu.

Kretingalės seniunija (Lietuva)

Kretingalės apskritis yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūrinis vienetas, paviršius siekia 12490 hektarų. Šioje teritorijoje yra du miestai: Kretingalė ir Plikiai bei 41 kaimas. Apskrityje gyvena 5305 gyventojai, tarp jų 2652 vyrai ir 2653 moterys (2017 m. gruodžio 31 d. duomenys).

Apskrities teritorijos ribose yra didžiulė saugoma teritorija – Pajūrio regioninis parkas.

Apskrities teritorijoje yra šios įstaigos: pagrindinės mokyklos Kretingalėje, Girkaliuose, Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla, darželis Kretingalėje, evangelikų bažnyčios, Kretingalės kultūros centras, svetainės ir kultūros namai Plikiuose bei Girkaliuose, sveikatos punktai, medicinos centras, ugniagesių tarnybos Plikiuose ir Girkaliuose, bibliotekos Kalotėje ir Girkaliuose, Pajūrio regioninio parko administracija Karklėje.

Apskrityje veikia organizacijos ir bendruomenės: Kretingalės bendruomenė, visuomeninė organizacija „Girkalių bendruomenės centrasˮ, Plikių kaimo bendruomenė, Pajūrio regioninio parko bendruomenė „Karklės senbūviaiˮ, Naujosios Karklės bendruomenė, viešoji organizacija Karklės bendruomenių asociacija, Kunkių bendruomenė, Dargužių kaimo bendruomenė, Peskojų kaimo bendruomenė. Čia veikia mažos, vidutinės ir didelės įmonės.

Kretingalė yra vienintelė Klaipėdos apskritis turintį priėjimą prie jūros.

Strateginiai apskrities tikslai:

Žmonių gyvenimo kokybės didinimas ir saugios bei švarios aplinkos palaikymas;
Viešosios infrastruktūros ir miestų plėtra;
Vietos savivaldybės vystymas;
Kultūros ir fizinio lavinimo vystymo skatinimas.

Kretingalės apskrities valdžia tikisi, kad projektas CICPA padės užtikrinti žmonėms aukščiausią gyvenimo kokybę savo vertinguose plotuose ir aplink saugomus plotus.

Ekologinis Klubas „Žvejonėˮ (Lietuva)

Ekologinis klubas „Žvejonėˮ, Lietuvos žaliųjų judėjimo narys, aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, akcijose ir renginiuose, kurie susiję su plačiai suprantama gamtos apsauga. „Žvejonėˮ veikia nuo 1989 metų. Tai aktyviausia ekologinė organizacija Vakarų Lietuvoje. Svarbiausias organizacijos tikslas yra viešinti gamtai palankią Lietuvos pajūrio regiono plėtrą, tokiomis veiklomis kaip ekologinio švietimo kursai, konferencijos ir užsiėmimai vietos, valstybės ir tarptautiniu mastu, nepriklausomi tyrimai ir aplinkos stebėsena, dalyvavimas jaunimo mainuose, informacija apie gamtą, meno, protestacinės akcijos ir kampanijos, gamtiniai žygiai, išvykos dviračiais ir pan.

Pagrindiniai veiklos aspektai:

Vandens užteršimo problema ir Baltijos jūros aplinkos apsauga;
Dviračių transportas ir turizmo viešinimas;
Ekologinis švietimas;
Energijos taupymas ir tvarus energijos šaltinių naudojimas;
Upių stebėjimas ir baseinų tvarkymas;
Savanoriška veikla gamtos apsaugai;
Klaipėdos uosto įmonių keliami pavojai.

Ekologinis klubas „Žvejonėˮ yra projekto „Bendros iniciatyvos saugomuose plotuoseˮ (CICPA) aktyvus seminarų, susitikimų ir renginių dalyvis. Jo nariai yra dialogo ir bendradarbiavimo iniciatoriai panaudojant vietos iniciatyvas ir kuriant institucinį potencialą saugomuose ir gamtiniu požiūriu vertinguose plotuose.